skip to Main Content

KAIP ĮSTEIGTI ĮMONĘ LIETUVOJE

Kvalifikuotų Inlegal PRO specialitų komanda suteiks Jums išsamią informaciją dėl įmonės steigimo Lietuvoje. Parengs visą reikalingą dokumentaciją ir atstovaus Jus valstybinėse institucijose. Su mumis įmonės steigimas ar naujos pirkimas bus greitas ir sklandus. Įsteigtų įmonių sąrašą galite rasti čia.

KAIP ĮSTEIGTI ĮMONĘ LIETUVOJE

Kvalifikuotų Inlegal PRO specialitų komanda suteiks Jums išsamią informaciją dėl įmonės steigimo Lietuvoje. Parengs visą reikalingą dokumentaciją ir atstovaus Jus valstybinėse institucijose. Su mumis įmonės steigimas ar naujos pirkimas bus greitas ir sklandus. Įsteigtų įmonių sąrašą galite rasti čia.

Populiarios užsienio startuolių veiklos sritys Lietuvoje:

Įdarbinimas

Transportas/ logistika

Statyba

Prekyba

Gamyba

Restoranai

ISO/Blockchain

Fintech

IT

Paslaugų kainos

Naujos arba įsteigtos įmonės, filialo registravimas / pardavimas

650 Eur

Parduodama jau paruošta įmonė (pilnas dokumentų paketas)

Juridinis adresas

800 Eur

Parduodama jau paruošta įmonė (pilnas dokumentų paketas)

Juridinis adresas

Įsigijimas įprasta tvarka pas notarą / skubiai be notaro

Dokumentų pateikimas Lietuvos registracijos centrui

850 Eur

Parduodama jau paruošta įmonė (pilnas dokumentų paketas)

Juridinis adresas

Įsigijimas įprasta tvarka pas notarą / skubiai be notaro

Dokumentų pateikimas Lietuvos registracijos centrui

Antspaudas

Banko sąskaitos atidarymo patarimai

Finansinės ir teisinės konsultacijos

Populiariausios verslo įmonių teisinės formos

Pradėti verslą Lietuvoje yra tikrai labai palanku, visi privalumai nurodyti aukščiau. Kitas žingsnis, apie kurį turėtumėte pagalvoti, yra būsimos įmonės teisinės formos pasirinkimas. Lietuvoje nėra daug verslo įmonių teisinių formų, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų.

Norint teisingai pasirinkti įmonės teisinę formą, svarbu numatyti savo planus, nustatyti būsimos veiklos tikslus. Toliau pateikiamos galimos Lietuvoje registruojamų įmonių teisinės formos.

Populiariausios verslo įmonių teisinės formos

Pradėti verslą Lietuvoje yra tikrai labai palanku, visi privalumai nurodyti aukščiau. Kitas žingsnis, apie kurį turėtumėte pagalvoti, yra būsimos įmonės teisinės formos pasirinkimas. Lietuvoje nėra daug verslo įmonių teisinių formų, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų.

Norint teisingai pasirinkti įmonės teisinę formą, svarbu numatyti savo planus, nustatyti būsimos veiklos tikslus. Toliau pateikiamos galimos Lietuvoje registruojamų įmonių teisinės formos.

Viena populiariausių ribotos atsakomybės juridinio asmens formų, kai dalyviai turi įmonės akcijų, tačiau šiomis akcijomis neprekiaujama atviroje rinkoje ir paprastai jų negalima laisvai parduoti ar perleisti kitiems asmenims be įmonės dalyvių (akcininkų) sutikimo. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra populiari mažųjų ir vidutinių įmonių teisinė forma.

Pagrindiniai uždarosios akcinės bendrovės bruožai:

  1. Ribotas akcininkų skaičius: UAB gali steigti vienas ar daugiau fizinių ir (arba) juridinių asmenų, tačiau jų gali būti ne daugiau kaip 2.
  2. Ribotos galimybės prekiauti akcijomis: UAB akcijomis paprastai negalima laisvai prekiauti atviroje rinkoje. Akcijoms perleisti kitiems asmenims dažnai reikia esamų akcininkų sutikimo arba atitinkamų sąlygų, nustatytų įmonės įstatuose.
  3. Ribota dalyvių atsakomybė: UAB dalyviai (akcininkai) atsako tik savo įnašu į įmonės įstatinį kapitalą. Jų asmeniniam turtui nekyla jokia rizika, susijusi su įmonės skolomis ir įsipareigojimais.
  4. Įstatinis kapitalas: UAB privalo turėti įstatinį kapitalą, kuris padalytas į akcijas. Įstatinis kapitalas gali būti naudojamas vykdomai veiklai finansuoti ir įsipareigojimams įvykdyti. Minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 eurų.
  5. Organizacinė struktūra: Paprastai UAB gali turėti valdymo organą, pavyzdžiui, valdybą, kuri priima strateginius sprendimus ir vadovauja įmonei.

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos atsakomybės verslo įmonės teisinė forma, kai jos nariai neatsako už neįvykdytas prievoles savo asmeniniu turtu. Tai populiari mažųjų ir vidutinių įmonių teisinė forma. Įstatymas nenustato narių įnašų į mažąją bendriją dydžio, juos nustato patys mažosios bendrijos nariai. Ši teisinė forma labai panaši į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Abiejų teisinių formų veiklą reglamentuoja tie patys įstatymai.

Pagrindiniai mažosios bendrijos bruožai:

  1. Ribotas narių skaičius: Maža įmonė gali turėti ribotą narių skaičių, kurį nustato Lietuvos teisės aktai. Paprastai tai būna ne daugiau kaip 10 asmenų (tik fiziniai asmenys).
  2. Narių atsakomybė: Mažosios bendrijos nariai atsako tik savo įnašu į mažąją bendriją.
  3. Įstatinis kapitalas: Mažiausias pradinis įnašas į mažąją bendriją yra 1 EUR.
  4. Valdymas: mažajai bendrija vadovauja jos nariai (steigėjai) arba paskirtas direktorius. Priimant svarbius sprendimus, pavyzdžiui, keičiant mažosios bendrijos nuostatus arba likviduojant mažąją bendriją, gali prireikti narių daugumos sutikimo.
  5. MB narys gali būti paskirtas direktoriumi, tačiau direktorius nėra įdarbinamas (jis dirba pagal civilinėje teisėje numatytą valdymo paslaugų teikimo sutartį). Už direktorių mokamas tik minimalus socialinio draudimo mokestis.
  6. Veiklos apribojimai: mažoji bendrija gali užsiimti bet kokia komercine ir verslo veikla (kaip ir UAB).
  7. Apskaita ir atskaitomybė: mažoji bendrija turi laikytis apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų, teikti finansinę informaciją ir vykdyti mokestines prievoles (kaip ir UAB).

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, kai savininkas už neįvykdytas individualiosios įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Ši teisinė forma populiari tarp laisvai samdomų darbuotojų ir mažų įmonių. Individualiai įmonei vadovauja direktorius – vadovas, kuris yra įmonės savininkas, arba direktoriumi – vadovu gali būti paskirtas kitas asmuo.

Pagrindiniai individualios įmonės bruožai:

  1. Vieno asmens nuosavybė: IĮ (individuali įmonė) priklauso vienam asmeniui ir jai vadovauja vienas asmuo. Individualios įmonės savininkas yra pagrindinis ir vienintelis įmonės steigėjas.
  2. Neribota atsakomybė: savininkas asmeniškai atsako už visus įmonės įsipareigojimus. Tai reiškia, kad jo asmeniniam turtui kyla rizika individualiosios įmonės nesėkmių ar skolų atveju.
    Paprasta registracija: IĮ registracijos procesas paprastai yra greitas ir nereikalauja daug dokumentų. Paprastai mokesčių inspekcijai pakanka pateikti keletą dokumentų.
  3. Ribotas kapitalas: IĮ savininkas neprivalo įnešti įstatinio kapitalo, kaip reikalaujama steigiant kitų teisinių formų įmones (pvz., UAB, MB, AB).
  4. Supaprastinta apskaita: IĮ gali taikyti supaprastintą apskaitos sistemą, todėl lengviau tvarkyti finansinę apskaitą.
  5. Savarankiškas valdymas: ĮI savininkas priima visus sprendimus ir vadovauja įmonei savarankiškai. Jis neprivalo derinti savo veiksmų su kitais dalyviais ar akcininkais.

Akcinė bendrovė (AB) yra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama viešai. Ji privalo viešai skelbti informaciją apie savo veiklą, jai taikomi griežtesni apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai. Ši teisinė forma dažniausiai naudojama didelėms įmonėms, kurios planuoja vykdyti viešą akcijų siūlymą. Lietuvoje minimalus akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 25 000 eurų. Akcininkų skaičius yra neribojamas, o akcijomis galima prekiauti viešai. Akcinės bendrovės valdymo organas yra direktorius, vadovas arba valdyba. Atsakomybė yra ribota, t. y. jos dalyviai (akcininkai, savininkai, nariai) neatsako už akcinės bendrovės prievoles savo asmeniniu turtu.

Pagrindiniai akcinės bendrovės bruožai:

  1. Įstatinis kapitalas: akcinė bendrovė privalo turėti įstatinį kapitalą, kuris padalytas į akcijas. Įstatinis kapitalas lemia įmonės finansinį pagrindą ir gali būti naudojamas skoloms ir investicijoms padengti.
  2. Kai kuriose jurisdikcijose gali būti nustatytas minimalus reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis.
  3. Ribota dalyvių atsakomybė: AB dalyviai (akcininkai) atsako tik savo įnašu į įmonės akcijas. Jų asmeniniam turtui nekyla grėsmė dėl įmonės skolų ir įsipareigojimų.
  4. Akcijų apyvarta: AB akcijos gali būti parduodamos, perleidžiamos ar įsigyjamos kitų asmenų atviroje rinkoje arba sudarant privačius sandorius. Taip užtikrinamas akcijų likvidumas ir galimybė pritraukti naujų investuotojų.
  5. Valdyba: AB privalo turėti valdybą arba panašų valdymo organą. Valdyba vadovauja įmonės veiklai, priima strateginius sprendimus ir samdo vykdomuosius direktorius.
  6. Apskaita ir atskaitomybė: AB privalo laikytis apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų, teikti finansinę informaciją ir vykdyti mokestines prievoles.
  7. Viešosios arba uždarosios bendrovės: Akcinės bendrovės gali būti viešosios arba uždarosios. Viešosios AB gali siūlyti savo akcijas plačiajai visuomenei ir joms dažnai taikomi griežtesni atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimai nei uždarosioms bendrovėms.
  8. Prekyba biržoje: Kai kurių AB akcijomis gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržose, o tai suteikia galimybę gauti papildomų finansavimo šaltinių ir padidina įmonės žinomumą.

 

Viena populiariausių ribotos atsakomybės juridinio asmens formų, kai dalyviai turi įmonės akcijų, tačiau šiomis akcijomis neprekiaujama atviroje rinkoje ir paprastai jų negalima laisvai parduoti ar perleisti kitiems asmenims be įmonės dalyvių (akcininkų) sutikimo. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra populiari mažųjų ir vidutinių įmonių teisinė forma.

Pagrindiniai uždarosios akcinės bendrovės bruožai:

  1. Ribotas akcininkų skaičius: UAB gali steigti vienas ar daugiau fizinių ir (arba) juridinių asmenų, tačiau jų gali būti ne daugiau kaip 2.
  2. Ribotos galimybės prekiauti akcijomis: UAB akcijomis paprastai negalima laisvai prekiauti atviroje rinkoje. Akcijoms perleisti kitiems asmenims dažnai reikia esamų akcininkų sutikimo arba atitinkamų sąlygų, nustatytų įmonės įstatuose.
  3. Ribota dalyvių atsakomybė: UAB dalyviai (akcininkai) atsako tik savo įnašu į įmonės įstatinį kapitalą. Jų asmeniniam turtui nekyla jokia rizika, susijusi su įmonės skolomis ir įsipareigojimais.
  4. Įstatinis kapitalas: UAB privalo turėti įstatinį kapitalą, kuris padalytas į akcijas. Įstatinis kapitalas gali būti naudojamas vykdomai veiklai finansuoti ir įsipareigojimams įvykdyti. Minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 eurų.
  5. Organizacinė struktūra: Paprastai UAB gali turėti valdymo organą, pavyzdžiui, valdybą, kuri priima strateginius sprendimus ir vadovauja įmonei.

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos atsakomybės verslo įmonės teisinė forma, kai jos nariai neatsako už neįvykdytas prievoles savo asmeniniu turtu. Tai populiari mažųjų ir vidutinių įmonių teisinė forma. Įstatymas nenustato narių įnašų į mažąją bendriją dydžio, juos nustato patys mažosios bendrijos nariai. Ši teisinė forma labai panaši į uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Abiejų teisinių formų veiklą reglamentuoja tie patys įstatymai.

Pagrindiniai mažosios bendrijos bruožai:

  1. Ribotas narių skaičius: Maža įmonė gali turėti ribotą narių skaičių, kurį nustato Lietuvos teisės aktai. Paprastai tai būna ne daugiau kaip 10 asmenų (tik fiziniai asmenys).
  2. Narių atsakomybė: Mažosios bendrijos nariai atsako tik savo įnašu į mažąją bendriją.
  3. Įstatinis kapitalas: Mažiausias pradinis įnašas į mažąją bendriją yra 1 EUR.
  4. Valdymas: mažajai bendrija vadovauja jos nariai (steigėjai) arba paskirtas direktorius. Priimant svarbius sprendimus, pavyzdžiui, keičiant mažosios bendrijos nuostatus arba likviduojant mažąją bendriją, gali prireikti narių daugumos sutikimo.
  5. MB narys gali būti paskirtas direktoriumi, tačiau direktorius nėra įdarbinamas (jis dirba pagal civilinėje teisėje numatytą valdymo paslaugų teikimo sutartį). Už direktorių mokamas tik minimalus socialinio draudimo mokestis.
  6. Veiklos apribojimai: mažoji bendrija gali užsiimti bet kokia komercine ir verslo veikla (kaip ir UAB).
  7. Apskaita ir atskaitomybė: mažoji bendrija turi laikytis apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų, teikti finansinę informaciją ir vykdyti mokestines prievoles (kaip ir UAB).

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, kai savininkas už neįvykdytas individualiosios įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu. Ši teisinė forma populiari tarp laisvai samdomų darbuotojų ir mažų įmonių. Individualiai įmonei vadovauja direktorius – vadovas, kuris yra įmonės savininkas, arba direktoriumi – vadovu gali būti paskirtas kitas asmuo.

Pagrindiniai individualios įmonės bruožai:

  1. Vieno asmens nuosavybė: IĮ (individuali įmonė) priklauso vienam asmeniui ir jai vadovauja vienas asmuo. Individualios įmonės savininkas yra pagrindinis ir vienintelis įmonės steigėjas.
  2. Neribota atsakomybė: savininkas asmeniškai atsako už visus įmonės įsipareigojimus. Tai reiškia, kad jo asmeniniam turtui kyla rizika individualiosios įmonės nesėkmių ar skolų atveju.
    Paprasta registracija: IĮ registracijos procesas paprastai yra greitas ir nereikalauja daug dokumentų. Paprastai mokesčių inspekcijai pakanka pateikti keletą dokumentų.
  3. Ribotas kapitalas: IĮ savininkas neprivalo įnešti įstatinio kapitalo, kaip reikalaujama steigiant kitų teisinių formų įmones (pvz., UAB, MB, AB).
  4. Supaprastinta apskaita: IĮ gali taikyti supaprastintą apskaitos sistemą, todėl lengviau tvarkyti finansinę apskaitą.
  5. Savarankiškas valdymas: ĮI savininkas priima visus sprendimus ir vadovauja įmonei savarankiškai. Jis neprivalo derinti savo veiksmų su kitais dalyviais ar akcininkais.

Akcinė bendrovė (AB) yra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama viešai. Ji privalo viešai skelbti informaciją apie savo veiklą, jai taikomi griežtesni apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai. Ši teisinė forma dažniausiai naudojama didelėms įmonėms, kurios planuoja vykdyti viešą akcijų siūlymą. Lietuvoje minimalus akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 25 000 eurų. Akcininkų skaičius yra neribojamas, o akcijomis galima prekiauti viešai. Akcinės bendrovės valdymo organas yra direktorius, vadovas arba valdyba. Atsakomybė yra ribota, t. y. jos dalyviai (akcininkai, savininkai, nariai) neatsako už akcinės bendrovės prievoles savo asmeniniu turtu.

Pagrindiniai akcinės bendrovės bruožai:

  1. Įstatinis kapitalas: akcinė bendrovė privalo turėti įstatinį kapitalą, kuris padalytas į akcijas. Įstatinis kapitalas lemia įmonės finansinį pagrindą ir gali būti naudojamas skoloms ir investicijoms padengti.
  2. Kai kuriose jurisdikcijose gali būti nustatytas minimalus reikalaujamas įstatinio kapitalo dydis.
  3. Ribota dalyvių atsakomybė: AB dalyviai (akcininkai) atsako tik savo įnašu į įmonės akcijas. Jų asmeniniam turtui nekyla grėsmė dėl įmonės skolų ir įsipareigojimų.
  4. Akcijų apyvarta: AB akcijos gali būti parduodamos, perleidžiamos ar įsigyjamos kitų asmenų atviroje rinkoje arba sudarant privačius sandorius. Taip užtikrinamas akcijų likvidumas ir galimybė pritraukti naujų investuotojų.
  5. Valdyba: AB privalo turėti valdybą arba panašų valdymo organą. Valdyba vadovauja įmonės veiklai, priima strateginius sprendimus ir samdo vykdomuosius direktorius.
  6. Apskaita ir atskaitomybė: AB privalo laikytis apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų, teikti finansinę informaciją ir vykdyti mokestines prievoles.
  7. Viešosios arba uždarosios bendrovės: Akcinės bendrovės gali būti viešosios arba uždarosios. Viešosios AB gali siūlyti savo akcijas plačiajai visuomenei ir joms dažnai taikomi griežtesni atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimai nei uždarosioms bendrovėms.
  8. Prekyba biržoje: Kai kurių AB akcijomis gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržose, o tai suteikia galimybę gauti papildomų finansavimo šaltinių ir padidina įmonės žinomumą.

 


Greitai ir
patikimai

1. Atsiųskite paso kopiją ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą

2. Pasirinkite Jums tinkančią įmonės verslo formą 

3. Po savaitės įmonė jau priklausys Jums

Įmonės registravimo Lietuvoje procesą sudaro šie pagrindiniai žingsniai:

  1. Organizacinės formos pasirinkimas. Pirmiausia turite nuspręsti, kokia organizacinė forma tinka jūsų verslui. Lietuvoje paplitusios tokios formos kaip UAB (uždaroji akcinė bendrovė), MB (mažoji bendrija), IĮ (individuali įmonė) ir kt. Kiekviena iš jų turi savo ypatumų ir reikalavimų.
  2. Įmonės pavadinimo pasirinkimas. Pavadinimą reikia patikrinti keliose informacinėse duomenų bazėse – Lietuvos, Europos Sąjungos ir tarptautinėse. Pavadinimas neturi būti užimtas ar pernelyg panašus į kitų įmonių ar prekių ženklų pavadinimus. Patartina iš karto parengti kelis galimus variantus ir pasikonsultuoti su mumis.
  3. Kapitalo struktūros nustatymas. Įstatymai nustato visų teisinių formų įmonių įstatinio kapitalo reikalavimus. Jei, pavyzdžiui, steigiama UAB (uždaroji akcinė bendrovė), būtina nustatyti kapitalo struktūrą, įskaitant akcijų skaičių ir jų nominalią vertę.
  4. Steigimo dokumentų parengimas. Steigiant įmonę būtina parengti steigimo dokumentus, pavyzdžiui, įstatus, nuostatus arba valdymo organo protokolą (priklausomai nuo pasirinktos verslo įmonės teisinės formos). Reikalavimai steigimo dokumentams nustatyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme. Įstatuose, be kitos informacijos, turi būti nurodytos įmonės veiklos rūšys.
  5. Įmonės juridinis adresas Lietuvoje. Įmonė neprivalo būti įsikūrusi ir vykdyti veiklą šiuo adresu, tačiau norint įregistruoti įmonę šiuo adresu Lietuvoje, reikalingas rašytinis patalpų savininko sutikimas. Įmonė gali naudoti kitą adresą veiklai vykdyti, tačiau apie tai reikia pranešti užpildant specialią formą. Esant poreikiui, galime pasiūlyti juridinio adreso suteikimo paslaugą.
  6. Informacijos apie įmonės akcininkus teikimas. Jei įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys, norėdami įregistruoti įmonę, turime pateikti jų pasų kopijas, gyvenamosios vietos adresą, kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Jei yra 2 ar daugiau akcininkų, mums reikia informacijos apie jų turimas akcijas procentine išraiška. Jei akcininkas yra juridinis (-iai) asmuo (-enys), reikia pateikti akcininko išrašą iš valstybinio registro, įstatus, direktoriaus paso kopiją, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
  7. Informacijos apie steigiamos įmonės direktorių pateikimas. Būtina pateikti direktoriaus paso kopiją, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
  8. Įmonės steigimo akto parengimas. Toliau būtina parengti steigimo aktą (sutartį), kuriame (-ioje) turi būti visi būtini ir teisės aktų reikalaujami punktai.
  9. Įstatinio kapitalo formavimas. Kitas žingsnis – atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesta įstatinio kapitalo suma. Įstatinio kapitalo dydžio reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pasirinktos verslo įmonės teisinės formos.
  10. Įmonės registravimas Registrų centre. Kitas žingsnis – užpildyti ir pateikti Registrų centrui visas būtinas teisines formas, reikalingas įmonei įregistruoti.
  11. Registravimo dokumentų gavimas. Sėkmingai įregistravus įmonę, jums bus išduoti oficialūs registravimo dokumentai, įskaitant registro išrašą, registravimo pažymėjimą ir kitus būtinus dokumentus.
  12. Įmonės registravimas valstybinėse įstaigose. Įregistravę įmonę, nepamirškite jos įregistruoti Lietuvos mokesčių inspekcijoje (VMI) ir Lietuvos socialinio draudimo įstaigoje (Sodroje). Tai padaryti jums padės mūsų buhalteriai. Daugiau informacijos apie šią paslaugą rasite mūsų svetainėje: BUHALTERINĖS APSKAITOS PASLAUGOS LIETUVOJE | InLegal PRO
  13. Įmonės banko sąskaitos atidarymas. Kitas žingsnis – atidaryti įmonės banko sąskaitą. Mes galime jums padėti tai padaryti. Galime pasiūlyti savo pagalbą atidarant sąskaitą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Daugiau informacijos apie šią paslaugą rasite mūsų svetainėje: ATIDARYTI BANKO SĄSKAITĄ LIETUVOJE | InLegal PRO

Alternatyvus sprendimas

ĮSIGYTI JAU ĮSTEIGTĄ ĮMONĘ

Kita vertus, norint išvengti naujos įmonės registravimo procedūros, įmonę Lietuvoje galima įsteigti kitu, greitesniu būdu. Galite kreiptis į mūsų specialistus ir įsigyti jau įsteigtą, Lietuvoje įregistruotą įmonę su minimaliu įstatiniu kapitalu. Įsigiję įmonę, galėsite iš karto pradėti veiklą. Kiekviena įmonė gali vykdyti bet kokią veiklą (ji jau iš anksto nurodoma registracijos metu).

Įsigydami iš mūsų naują įsteigtą įmonę, gaunate visą dokumentų paketą, juridinį adresą, įmonės antspaudą. Visus dokumentus galite pasirašyti mūsų biure arba nuotoliniu būdu.

Prireikus, gali tekti pakeisti įmonės pavadinimą, padidinti įstatinį kapitalą arba atlikti kitus pakeitimus. Visos šios procedūros nėra labai sudėtingos ir jas specialistai gali atlikti per gana trumpą laiką.

Back To Top